- pliūpkis
- pliū́pkis sm. (1) menk. 1. Bt smūgis, kirtis: Sudavė arkliams po pliū́pkį ir nudardėjo Vdžg. Gavo vieną pliū́pkį par sprandą Up. | prk.: Būs da jam vienas pliū́pkis, ka reikės skolas mokėti Skdv. 2. Rs kortų paėmimas, numušimas.
Dictionary of the Lithuanian Language.